Bet kuri medžiaga gali būti įmagnetinta didesniu ar mažesniu mastu išoriniame magnetiniame lauke, tačiau įmagnetinimo laipsnis yra skirtingas. Pagal medžiagos charakteristikas išoriniame magnetiniame lauke medžiaga gali būti suskirstyta į penkias kategorijas: paramagnetinė medžiaga, diamagnetinė medžiaga, feromagnetinė medžiaga, ferimagnetinė medžiaga ir antiferomagnetinė medžiaga.
Paramagnetinė medžiaga: medžiaga, kurią galima įmagnetinti pagal magnetinio lauko kryptį, kai ji yra priartinta prie magnetinio lauko, tačiau ji yra trapi ir gali būti matuojama tik tiksliaisiais prietaisais; pašalinus išorinį magnetinį lauką, vidinis magnetinis laukas taip pat sugrįš į nulį, todėl magnetizmo nebus. Tokie kaip aliuminis, deguonis ir kt.
Diamagnetinė medžiaga:neigiamo magnetinio jautrumo medžiaga. Veikiant išoriniam magnetiniam laukui, molekulėje susidaro indukuota elektronų cirkuliacija, o jos generuojamas magnetinis momentas yra priešingas išorinio magnetinio lauko krypčiai, ty magnetinio lauko kryptis po įmagnetinimo yra priešinga išorinio magnetinio lauko kryptis. Visi organiniai junginiai turi diamagnetines savybes. Grafitas, švinas, vanduo ir kt. yra diamagnetinės medžiagos.
Feromagnetinė medžiaga:medžiaga, kuri gali išlaikyti savo įmagnetintą būseną ir turi magnetizmą, net jei išorinis magnetinis laukas išnyksta po įmagnetinimo veikiant išoriniam magnetiniam laukui. Geležis, kobaltas ir nikelis yra feromagnetinės medžiagos.
Ferimagnetinės medžiagos:Makroskopinis magnetizmas yra toks pat kaip feromagnetizmas, tačiau magnetinis jautrumas yra mažesnis. Tipiška ferimagnetinė medžiaga yra feritas. Svarbiausias skirtumas tarp jų ir feromagnetinių medžiagų yra vidinės magnetinės struktūros skirtumas.
Antiferomagnetinės medžiagos:Antiferomagnetinių medžiagų viduje gretimų valentinių elektronų sukiniai būna priešingomis kryptimis. Šios medžiagos grynasis magnetinis momentas yra lygus nuliui ir nesukuriamas joks magnetinis laukas. Ši medžiaga yra gana neįprasta, o dauguma antiferomagnetinių medžiagų egzistuoja tik esant žemai temperatūrai. Darant prielaidą, kad temperatūra viršija tam tikrą vertę, ji dažniausiai tampa paramagnetine. Pavyzdžiui, chromas, manganas ir kt. yra antiferomagnetiniai.
Paramagnetines ir diamagnetines medžiagas vadiname silpnomis magnetinėmis medžiagomis, o feromagnetines ir ferimagnetines – stipriomis magnetinėmis medžiagomis. Magnetinės medžiagos paprastai vadinamos stipriomis magnetinėmis medžiagomis. Magnetines medžiagas galima suskirstyti į
Minkštos magnetinės medžiagosgali pasiektididžiausias įmagnetinimo intensyvumas esant mažiausiam išoriniam magnetiniam laukui. Tai magnetinės medžiagos, turinčios mažą koercyvumą ir didelį magnetinį pralaidumą. Minkštas magnetines medžiagas lengva įmagnetinti ir lengva išmagnetinti. Pavyzdžiui: minkštieji feritai ir amorfiniai nanokristaliniai lydiniai.
Kietos magnetinės medžiagos:taip pat vadinamos nuolatinėmis magnetinėmis medžiagomis, reiškia medžiagas, kurias sunku įmagnetinti ir sunkiai išmagnetinti po įmagnetinimo. Pagrindinis jų bruožas yra didelis koerciškumas, įskaitant retųjų žemių nuolatines magnetines medžiagas, metalines nuolatines magnetines medžiagas ir nuolatinius magnetinius feritus.
Funkcinės magnetinės medžiagos:daugiausia magnetostrikcinės medžiagos, magnetinio įrašymo medžiagos, magnetinės varžos medžiagos, magnetinės burbulinės medžiagos, magneto-optinės medžiagos ir magnetinės plėvelės medžiagos.
